Media(kvadratu)-OSV

Sveiki,

ar matėte vakar lietuviškos atrankos į Eurovizijos dainų konkursą finalą? Jei ir matėte, tikimės pasiskaityti darkart nebus nuobodu. Trylika dalyvių (tiksliau, tiek dainų, dalyviai dubliavosi) ir tarp jų nei vieno deimanto.

Pirmieji - moksleiviai “The Independent”. http://www.youtube.com/watch?v=rvbwRqmKX5U. Moksleiviai iš širvintų, kurie po metu trijų gal ir surinks pilnas nedideles koncertų sales, tačiau Eurovizijoje su tokia daina ir savo “patirtimi” turbūt liktų išjuokti. Jau vien milijonas stebinčių gėjų priverstų drėkti pakinklius:) Tačiau reikia pripažinti, kad kažką tokio jie turi. Tik gal ne Lietuvoj juos pramušinėti.

Antroji - Viktorija Ivaškevičiūtė su “Be my baby”. Šiandien, praėjus dienai, dainos net neprisimenu, todėl reikia pasirausti youtube. Pamenu tik tiek, kad mergina nesimpatiška… http://www.youtube.com/watch?v=4pLeDyfGiIE

Trečias - Martynas Beinaris. Pagal mus - “bezdarius”. Vienintelis geras dalykas - šokėjai, sėkmingai pagavę sinchroną. Bebalsis atlikėjas, primenenati transporto vadybininką, nesužavėjo. http://www.youtube.com/watch?v=e6ryI3Lpiog

Monika Linkytė. Savimi pasitikinti, gal net kiek per daug, mergina neskoninga suknele (ne veltui net foristas Petruška kritikos strėlę paleido) bet šiokiu tokiu šarmu. Dievas mato, vėlgi neprisimenu ką ji dainavo. Pasižiūrėkim http://www.youtube.com/watch?v=P67UbwpxgiU

VIG Roses. Pamačius jas, draugė pradėjo isteriškai juoktis, aš pasikasiau pakaušį. Na, jos tokios… Tarsi dvi karjerą link muzikos pakreipusios mergaitės pagal iškvietimą. Kas jas dažė???? http://www.youtube.com/watch?v=OhoTEyNeP2A

Urtė Šilagalytė…Prieš metelių berods porą į kažkurį iš muzikinių šalies šou atėjusi šešiolikmetė tada rodė drąsias pretezijas į gerą, r’n'b tinkantį balsą ir simpatišką veidelį. Kas liko dabar? Mažo biudžeto europinė britney spears. Priedainis įsimenantis iki “užpisimo”, nuogos kojos, banalus tekstas. http://www.youtube.com/watch?v=_K1BwE7nj7U

Linas Adomaitis! Kaip mes nemėstame šio atlikėjo žąsino veidu…bet nieko nesakom ir klausom. neblogai. palyginus su šlamštu kurį šiandien leidžia gan nieko. tik kam tie “jou” ir pirštai susukti taip, lyg sirgtų artritu? aaa, juk tai kieta….tarp žąsinų… http://www.youtube.com/watch?v=6RgdTitpwCM

Donatas Montvydas, pasirinkęs Donny Montell sceninį vardą. Pyderastiškai kažkaip skamba… Irgi gan nebloga dainelė, netgi sakyčiau eurpinė, tik labai ant scenos šali trūksta kažko, kas suteiktų ugnies dainai. Gal kokio instrumento, gal šokėjos. Nors pats Donatas, tiesą sakant, juda labai gerai. http://www.youtube.com/watch?v=B43_JqSd7Kc

Nesuprantu kuo komisijai patiko Liepos “Laukiu”. Mergina, matyta chorų karuose ir girdėta internete, su lietuvių kalba atliekama vidutine daina nori patekti į link Diuseldorfo važiuojantį traukinį? Visų pirma, reikia išmokti laikysenos, nes dabar stovėsena beždžionės. Antakiai išpiešti kažkur ant kaktos. Sukneė sudurstyta iš skiaučių. Darykit man ką norit, aš nesuprantu http://www.youtube.com/watch?v=h7ZISqGDGoE

Sasha sonas ir montvydų donatas. Tikėjausi kažko, o buvo “pfff”… balsai kertasi, daina neįpatinga. Patiko tik mini spektaklis, kurį jie sukūrė scenoje. Nebuvo nuobodu. http://www.youtube.com/watch?v=ZsRaPo0TFyQ

Evelina Sašenko. Dieve, jūs mane nužudyt norit??? Kur mes ją siunčiam, užmigdyt Europos?? Suknia tragiška, balsas retkarčiais nešlifuotas, kūrinio tipas apskritai tik šermenims tinkamas. Galiu lažintis, kad Vokietijoj neišeisim iš pusfinalio ir liksim gale. http://www.youtube.com/watch?v=EhZp0iEwrVM

Sasha Song…užteko pažiūrėti į jo neaiškiai rūkaną veidą lyg prašikt negalėtų ir išgirst pirmuosius akordus, taip primeančius jo nesėkmingą pasirodymą Eurovizijoje užpernai.Ne ne ne. http://www.youtube.com/watch?v=5fyfGdmhL5w

Rūta Šččččiogolevaitė. Eilinį kartą tragiška suknelė (moteriškos eurovizijos atrankas stebėjusiųjų pusės nuomonė) ir silpna daina. Priedainis nekabina, o Alvinas iš burundukų Dandelis atrodo graudžiai juokingai droždamas violončelę pats nežinodamas į kurią pusę. http://www.youtube.com/watch?v=4Fdv9GmRQ-c

Pats dabar jaučiu, kad nepavyko apibūdinti taip, kaip norėjosi. Ir nepamenu epitetų kuriais vakar stebėdami atranką apdalinome atlikėjus. Bet esmė - KAIP ŽMONĖS GALI RODYT TOKĮ ŠŪDĄ?  Juk rengiamasi atstovauti Lietuvą, o pas mus eilinį kartą atranka pravalas. Į festivalį Baltarusijos provincijoj tokių nesiųsčiau.

Plius arti šimto komisijos narių, kurių pusė viena koja grabe, vienas apskritai kaip balzamuoto lavono veidu, Vilimas nuo nervų perpus sulysęs, iškrypėlį primenantis tautkus, 90% LATGA-A atstovų ir apskritai žmonės, kuriems didžiausias šou, matyt ansamblio Nerijos koncertas.

Liūdna, tautiečiai. Nes vėl sūbinėm mums nosis Eurovizijoj visi šluostys.

Gruodžio 7 dieną Klaipėdoje, Jūrininkų prospekte sudegusi gyvūnų prieglauda bando pakilti antram gyvenimui. Kaip spėjama, tyčia sukeltas gaisras pastate, kuriame pastogę buvo radę dalis VšĮ „5pėdutės” globotinių - 13 šunų ir 17 kačių, per porą valandų pasiglemžė pamiltus gyvūnus ir sukėlė kančią bei galvos skausmą jų globėjams. „5pėdučių” prieglaudos įkūrėja Rita Ilgūnė, visą spaudą apskriejus tragiškai žiniai, teigė, kad labiausiai nuo gaisro nukentėjo patalpa, buvusi toliausiai nuo krosnies - holas. Arčiausiai ugniagesių įvardintos galimo gaisro priežasties - šildymo įrangos buvusi patalpėlė nukentėjo mažiausiai. Be to, R.Ilgūnė sakė pastebėjusi, jog išdaužtas namelio lango stiklas. Šukės buvo švarios, todėl tikėtina, jog stiklas buvo išdaužtas dar prieš gaisrą. Įtarimus dar labiau sustiprina tai, kad kaip tik tądien prieglaudos įkūrėjai sulaukė žinios iš policijos - jie pranešė, jog gautas pareiškimas iš šunų kaimynyste nepatenkintų žmonių. Neva keturkojai gąsdina praeinančius žmones.

Naujiena sulaukė didžiulio atgarsio, straipsniai buvo gausiai komentuojami, svarstytos įvairios įmanomos gaisro priežastys. Ne vieno gyvūnų mylėtojo širdį spaudė išplatintos žuvusių gyvūnų nuotraukos.  

Ir nors, priešingai nei tapo įprasta šių metų pabaigoje, nebuvo organizuota jokia plačiai nuskambėjusi paramos akcija, atsirado daug neabejingų žmonių, paaukojusių nedideles pinigų sumas ar atnešusių gyvūnų reikmėms patenkinti reikalingų daiktų.

“5pėdučių” įkūrėjai, kalbintai praėjus savaitei po tragedijos, sunkiai sekėsi tramdyti jaudulį, užsiminus apie žuvusius gyvūnus, tačiau p. Ritos teigimu, šiuo metu svarbiausia pasirūpinti likusiais beglobiais. Savanoriai glaudžia gyvūnus pas save, ieško galinčių bent laikinai pasirūpinti kniaukiančiais bei amsinčiais nelaimėliais žmonių, ir ruošiasi tvarkyti sudegusią prieglaudą.

Tačiau čia susiduriama su sunkumais. Kadangi sudegusio pastato remontui, prieš atvedant ten gyvūnus, buvo išleisti beveik visi 2% GPM paramos pinigai, įsikurti vėl kolkas nėra galimybės. O laikas - ne “5pėdučių” naudai. Savanorių teigimu, šiuo metu svarbi ne tik finansinė geraširdžių žmonių parama, bet ir fizinė pagalba - prieglaudoje labia laukiami padėti galintys statybininkai ir kiti vyrai, gebantys atlikti remonto darbus.

Pagalbos kreiptasi į Klaipėdos savivaldybę, organizacijas, tačiau apčiuopiamos pagalbos dar laukiama. Susitarta dėl paramos telefono - trumpuoju numeriu 1395 išiuntus trumpają žinutę galima paremti prieglaudos atstatymą (SOS3 - auka 3Lt; SOS5 - auka 5Lt; SOS10 - auka 10Lt).

„5 pėdutės” ir kitos gyvūnų globos organizacijos prašo visų, neabejingų šiam kilniam tikslui, paremti iniciatyvą ir suteikti gyvūnams antruosius namus, kuriuose jie bus mylimi, gydomi ir galės saugiai laukti, kol jiems bus rasti mylintys šeimininkai.

VšĮ „5 pėdutės” - tai Klaipėdoje ir jos regione veikianti savanoriška gyvūnų globos organizacija. Beglobiai gyvūnai joje nežudomi, jiems ieškoma naujų namų. Organizaciją išlaiko patys savanoriai ir rėmėjai.

Lietuviai, laikydami save krepšinio tauta (ko gero, tokia ir esame, nes mažai kuo kitu taip gyvename), gyvena nuo čempionato iki čempionato. Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių. Visada tikimės geriausių rezultatų. Ir nusiviliame, kai nepasiekiame medalių. O už ką duodami medaliai? Už sunkų darbą, komandinę dvasią ir talentą, kurio visada surasdavome nacionalinėje rinktinėje.

Kitas, visada daug diskusijų (daugiau neigiamų nei teigiamų) sukeliantis, Lietuvos padangėje svarbus įvykis būna rinkimai. Ateinančių metų pradžioje rinksime savivaldybių tarybų narius. Vieniems tai nereiškia nieko, kitiems reiškia daug. Mes, šio tinklaraščio autoriai, subrendome tiek, kad savivaldybių rinkimai reikšmės mums turėtų. Patys uždirbame sau duoną, mokame mokesčius ir mums rūpi, kaip tie mokesčiai panaudojami. Tiesą sakant, šiandien keikėmės bandydami įveikti nevalytus šaligatvius. Ir tai tik viena iš problemų, kurias, tikimės, gali išspręsti tie, už kuriuos atiduosime savo balsus per savivaldos rinkimus.

Sunku pasakyti ar pastaraisiais metais Vilniaus miesto vadovai matė problemas, kurias matė vilniečiai, nes apie jas prabilta tik artėjant rinkimams. Rinkimams, kuriuose netrūks žinomų pavardžių. Neturinčiam tvirtų įsitikinimų ar apolitiškam žmogui garsios pavardės gali trukdyti apsispręsti - juk “tas žinomas, o tas žinomesnis”. Ir tie spaudos bandymai formuoti nuomonę vieno ar kito kandidato atžvilgiu. Paprastam žmogui, perskaičiusiam straipsnį, sunkiai beįrodysi, kad straipsnis užsakytas priešininkų, o jo autorius, be to, galbūt ir asmeninę nuoskaudą užanty laiko.

Neagituosime už vieną ar kitą politinę jėgą. Tačiau kviečiame vilniečius, neabejingus tam, kas vyksta Vilniuje, ateiti pareikšti savo nuomonės vasario 27 d. Juk viskas nuo to ir prasideda, nuo paprastų žmonių balso. O vėliau ir sužinosime, ar patikėsime darbą tiems, kurie puikiai su juo tvarkysis, ar tiems, kurie sostinėje nieko gero nepadarė ir nepadarys.

Naršydami internete ir ieškodami įdomios medžiagos apie media stuffą, aptikom šį fantastišką savo paprastumu lietuvių sukurtą filmuką iš geriausių “Secret camera” operų:)

http://www.youtube.com/watch?v=9cGhcIbqK6Y

Filmuota VILNIUJE prie nacionalinės dailės galerijos iškritus šiemetiniam sniegui.

Like’inkit, share’inkit ir komentuokit į sveikatą, toks vaizdelis turi eiti virusu!!!! Smagu matyti kūrybingų asmenybių darbą:)

Pavasarį skaičiau, kad Lenkija - vienintelė ES šalis, kurios ekonomika nesmuko, bet po truputį auga toliau. Ir numoja ranka broliai lenkai į lietuviams viltis pakertančią pasaulinę krizę. Bent toks įspūdis kyla pamačius, kiek lenkiškų prekių lietuviškose parduotuvėse, turguose, kioskuose ir pas bobules „kamarose”.

Kažkurį ilgąjį savaitgalį teko kalbėtis su vienu lenkų verslininku. „Kokia krizė - jei sunku, imi dirbti geriau ir uždirbi.” Kaimynas neslėpė nuostabos, kad lietuviai, turėdami tokią geopolitiškai patogią poziciją Europos žemėlapyje, neišnaudoja tranzito galimybių. Ir, negaliu nutylėti, piktinosi, kad tiek skundžiamės. Valdžia, krize, mokesčiais, viskuo.

Negaliu nesutikti, skundžiamės daug. Ir mažai darome, kad būtų geriau.

Šiais metais kelias žinomas įmones užklausėme dėl reklamos internete galimybių bei, siekdami skubiau atsakyti savo klientui, papildomai užklausėme ir dėl kainų, taikomų keliuose populiariuose Lietuvos portaluose už reklamos parodymus. Atsakymų tebelaukiame. Suprantama, užklausta buvo į savaitės pabaigą, ketvirtadienį, tačiau juk klausia klientas!? Klientas = pinigai, tiesa? Pinigai = verslo plėtros galimybės, atlyginimai, premijos, savų išlaidų padengimas. Vėlgi tiesa, ar ne?

Tačiau atsakyti neskubama. Vadinasi, neskubama „paimti” tiesiog prieš nosį kišamų pinigų. Tai ir yra lietuvių bėda. Kol mus visa galva aplenkė estai, darantys pinigus ir nusispjaunantys ant apie juos kuriamų anekdotų, mes vis dar baugščiai uostome banknotus ir paranojiškai žvelgiame į pinigus. Nors, antra vertus, gal kita bėda? Juk pinigus lietuviai dar ir kaip myli. Tingumas? Jei mano darbuotojas neatsakytų į kliento laišką, palikdamas jį trūnyti el. pašto skiltyje „Gautieji”, kiltų klausimas ar tai tikrai mano darbuotojas.

Ir drįstame stebėtis, kai esame priskiriami prie besivystančių ir silpnesnių šalių?

Pradėjome verslą neseniai, liko išmokti dar daug pamokų. Tačiau vieną tiesą spėjom patirti. Versle niekada nesijuokia tas, kuris būna paskutinis. O tie, kurie verslumo nesimokys kiekvieną dieną, ir liks paskutiniai.

Taip norisi pajudinti Lietuvos verslininkus kibti į darbus ir kilti iš vadinamosios krizės.

Ar jums yra trūkę laiko paroje? Ne valandos ar dviejų, o bent penkių?

Man trūksta šešių. Vienos valandos trūksta miegui, penkių - darbams atlikti.

Lietuvoje susiformavęs stereotipas, kad verslininkas - vos ne nusikaltėlis. Niekas iš samdomų darbuotojų nepagalvoja, kad verslininkas dirba dvigubai daugiau už juos. Jis atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus. Jam niekas nemoka atlyginimo, jis turi pats galvoti kaip užsidirbti duonai. Ir, kaip senovės romėnai sakė, žaidimams. Ne paslaptis, kad laikui bėgant ir verslumui skleidžiant žiedą, poreikia didėja.

Bet kartu ir trumpėja para. Šiuo metu kuriame savo verslą. Miegu daugiausiai šešias valandas. Daugiau miegoti - prabanga. Nenoriu dirbti kitiems ir laukti pensijos. Noriu leisti jos laukti kitiems.

Kuriant verslą darbų visada begalės. Ne visi jie atneša gražą. Tačiau stengtis visada reikia. Vienintelė bėda (na taip, dar ir lėšų trūkumas) yra laiko stoka.

Paskolinkit kas nors kelias valandėles…as žino, gal jūs dirbsit mums..:)

Praėjusios savaitės pabaigoje internete publikavome pranešimą spaudai apie (rinkodaros ir ryšių su visuomene sprendimus teikiančios komandos) OSV iniciatyvą padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui atrasti ryšius su visuomene (RsV). Žinia, kad dažnas verslininkas lietuvis “stabdo”. Visi nori ką nors gauti nemokamai, tačiau kai jiems pasiūlai tą “ką nors” neimdamas pinigų, atsiranda įtarimas. kaltas lietuvių mentalitetas ar netinkamas priėjimas?

Pasiūlymo esmė - įmonės, negalinčios sau leisti samdyti piarininkų ar nesuvokiančios RsV reikšmės, turi galimybę paragauti PIARO nieko už tai nemokėdamos. Tiesa, pasiūlymas įspraustas į rėmus - parengiame kokybišką pranešimą spaudai ir publikuojame jį internete, tokiuose portaluose kaip vz.lt, verslobanga.lt, investar.lt, vtv.lt bei keliuose kituose.

Žinoma, RsV specialistas pasakytų “niekalas, jokios sistemos, jokios naudos”. Ir tokiam iškart galėtume laikraščiu pliaukštelėt kakton.

Pirma, įmonė, kuriai tai nieko nekainuoja, turi dar vieną nuorodą internete. Juk kai ieškome informacijos apie pardavėjus/paslaugų teikėjus, išsinagrinėjam viską ką randam. Pranešimas spaudai, net jei jis vienintelis, įmonei uždirba pliusą. Mažą, bet visgi.

Antra, kas dėl “jokios sistemos”. Sistemos nesiūlome. Siūlome paragauti, padedame suvokti svarbą, patariame, nubrėžiame gaires. Jei įmonės savininkas ar vadovas pramerkia sunkmečio sulipintas akis, pasirašome sutartį, parengiame komunikacijos strategiją, ją įgyvendiname, džiaugiamės kliento verslo pagyvėjimu, mielai imame jo rekomendaciją:)

Trečia, kas dėl “niekalas”. Niekalas yra tai, kaip nuobodžiai pranešimus spaudai rengia daugelis agentūrų. Įsitvėrę nusistovėjusių taisyklių jie pamiršta, kad pranešimai spaudai turėtų būti skaitomi. Tuo tarpu skaitant jų pranešimus galima užmigti jau po trečios iš jų siūlomų pranešimo spaudai dalių.

Kai publikavome pranešimą spaudai apie šią iniciatyvą, pirmas atsiliepęs ir paprašęs mūsų pagalbos buvo…o gi verslo naujienų portalas!!!

Jei žinote įmonę, kuriai reikėtų piaro, bet ne “popierinio”, o realaus, perduokit jiems žinią. Mus pagauti galima www.osv.lt/kontaktai. Gero vakaro visiems, kurie vertina ir tai, kas duodama nemokamai;)

Taip, aš apie pasaulio futbolo čempionatą!

Girdėjau nekart “tik vokiečiai demostruoja totalinį futbolą”. Sutinku, gražu buvo žiūrėti kai “padarė” anglus.

Tačiau leiskit man žiūrėti iš marketingisto pusės. Vokiečiai nuobodūs!!!!! Podolski, Klose, Ozil, Cacau. Ir tik viena štirlico kvapą atnešanti pavardė. O veidai kokie neįdomūs…Neįsivaizduoju net gražaus sirgalių šventimo su čempionišką dvasią skleidžiančiom skanduotėm. Ir šiaip, net su greitom kontratakom ir aiktelėti verčiančiais juvelyriškais perdavimais viskas pas juos atsiduoda ordnung.

Futbolas turi alsuoti gyvybe nuo įžengimo į aikštę, kai iki kontakto su kamuoliu dar gal 10 minučių. Vokiečių veidai taip ir perša perskaitytą mintį “tas šnicelis negerai nuėjo”. O ispanų akys žiba. Kaip kipšų:) Regis prisilies kamuolio ir pradės eibes krėst.

O gal tik man, taip mėgstančiam ispanišką gyvenimo būdą, ispaniškas Estrela alus susuko protą.

Bet juk ir aštuonkojis Paulis pasirinko ispanus:)) http://sportas.delfi.lt/worldcup2010/astuonkojis-orakulas-paulis-nuliudino-vokiecius.d?id=34202135

Man patinka, kai žmonės džiaugsmą išreiškia pašėlusia vaikiška mina. Ir būtent ispanus tokius matau laimėjus šiandien!:)

Visų pirma, sveikinu tuos, kuriems svarbi liepos 6-oji. Vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, neseniai pavadinta ir Valstybės diena.

Buvau šiandien Vilniuje, prezidentūros aikštėje ir per kelias eiles stebinčiųjų bandžiau įžiūrėti tai, į ką kaklus tiesė keli šimtai susirinkusiųjų. Deja, esu vidutinio ūgio (kiek daugiau nei 180cm) ir viskas ką pavyko pamatyti, tebuvo karių galvos ir įvairios dūdos.

Tuomet nejučia ėmiau tyrinėti susirinkusius. Šeimos ar vien mamos su vaikais, garbaus amžiaus, šliūbiniais kostiumais ir Smetoną menančiais medaliais pasidabinę senoliai, pareigūnai. Ir LABAI MAŽAI jaunų žmonių.

Prieš porą metų girdėjau frazę “Patriotizmas nemadingas”. Maždaug tada, kai valdžia pradėjo priiminėti nepopuliarius, o dažnai ir nepaaiškinamus sprendimus, įtakojančius tautos gerovę. Tiksliau, atimančius iš tautos tą gerovę.

Esu jaunas žmogus, nors ir ne tiek, kad naudočiausi jaunimui skirtomis privilegijomis. Mane vadina jaunu vyru. Šiandien - gal ir idiotu. Nes turiu vieną retą savybę vadinamą patriotizmu.

Nesu naivus, žinau kad šiuo metu Lietuvoje sunku auginti vaikus, išlaikyti šeimas, kurti verslą. Taip pat noriu tikėti nesąs kvailas ir netapatinu valstybės su BUKAGALVIAIS valdžios vyrais ir moterimis (netaikoma prezidentei). Valstybė - tauta. Gimtoji žemė. Motinos lopšinės ir senelių pasakojimai. Tėvo delnas ant galvos. Vaiokų krykštavimas. Tradicijos, vertybės, istorija ir begalė kitų dalykų.

Todėl Lietuva nėra bananų kraštas. Bananus išrinkome kurti cirką ir dabar dejuojame, važiuojame laimės ieškoti kitur, keikiame valdžią kai įstatymais sumažina ir taip nedideles pajamas.

Esu patriotas ne todėl, kad likau L:ietuvoje. Ne todėl, kad kuriu verslą ir moku mokesčius čia. Ne todėl, kad čia ketinu vesti mylimą moterį ir susilaukti vaikų, kuriems galbūt duosime lietuūviškus vardus.

Tiesiog didžiuojuosi Lietuvos istorija. Branginu šalies nepriklausomybę. Man patinka Lietuvos himnas. Ir aš visada sergu už lietuvius, kur jie bedalyvautų.

Ir VISADA stengiuosi dalyvauti valstybingumą mininčiuose renginiuose. Kad pajusti bendrumą su kitais, kuriems tokios datos svarbios. Juk ir idiotams kartu linksmiau:)

Kaip kitaip pavadinti patriotizmo nestokojančius piliečius, kai jų susirenka keli šimtai..juk sveikų turėtų būti daugiau.

Esame visi dau skaitę apie Blog’ų panaudojimo galimybes šiandienos marketinge. Neabejoju, kad yra daug marketingo agentūrų, ypač kūrybinių, kurios tą seniai suprato, išbandė ir sėkmingai naudoja. Tuo labiau, kad marketingo partizanai seniai nusprendė, jog Blog’ai parduoda geriau nei svetainės. Jie dinamiškesni, gyvesni, įdomesni ir dažnai labiau lankomi.

Todėl čia esame ir mes - nedidelė, jauna kūrybinė marketingo ir viešųjų ryšių agentūra OSV. Mūsų statišką ir kol kas neįdomią svetainę galite rasti www.osv.lt, taip pat esame Facebooke ir greitu metu įsikursime Twitter’yje bei Youtube.

Tikimės, kad mūsų balsas čia nebus tyruose, nes ketinam rašyti dažnai, įdomiai ir ne vien apie media dalykus. Gliaudysim ir krimsim visas įdomias temas. Išbandymui nustatėm nemokamą planą, tačiau, jei jo galimybės pasirodys esančios itin ribotos, neabejoju, jog pereisim į profesionalųjį. Pagaliau, nuotraukų bus nemažai.

Visus, kurie netyčia užklys pas mus į svečius, kviečiam išsisaugot šį banaloką tekstą vien tam, kad po kelių mėnesių, kai būsit nuolatiniai mūsų klubo nariai, galėtumėt mums primint kaip su jumis kartu išaugom ir perpratom blogą:)